Skelbimo kaina ir supirkimo kaina: kodėl skiriasi

„Skelbimuose tokie kaip mano kainuoja 7000, o jūs siūlote 5800. Kur skirtumas?" Tai dažniausias klausimas, kurį girdi kiekvienas supirkėjas, ir jis visiškai teisėtas. Atsakymas nėra „nes mes norime uždirbti", nors ir tai tiesa. Atsakymas yra konkretus išlaidų ir rizikos sąrašas, kurį galima suskaičiuoti eurais. Šiame gide išskaidome skirtumą tarp skelbimo kainos ir supirkimo kainos į dalis, kad matytumėte, kur pinigai dingsta, ir galėtumėte spręsti, ar tas skirtumas jums apsimoka.

Skelbimo kaina nėra pardavimo kaina

Pirmas dalykas, kurį verta pripažinti: skelbimo kaina beveik niekada nėra suma, už kurią automobilis parduodamas. Į ją pardavėjas įdeda derybų erdvę, optimizmą ir dažnai emocinę vertę. Realus sandoris tarp privačių asmenų Lietuvoje paprastai įvyksta keliais ar keliolika procentų žemiau prašomos kainos. Todėl lyginant supirkimo pasiūlymą reikia lyginti ne su skelbimu, o su tuo, kiek už automobilį realiai gautumėte po derybų.

Antras dalykas: skelbimuose kabo ir tie automobiliai, kurie neparduodami. Skelbimas su 7000 kaina, kabantis tris mėnesius, sako, kad rinka tokios kainos nemoka. Palyginamas skaičius yra tas, už kurį automobiliai išnyksta per savaitę ar dvi. Kaip pačiam susirinkti tikrą rinkos kainą, aprašėme gide apie automobilio vertę.

Iš ko susideda skirtumas: išlaidų sąrašas

Tarkime, realistinė sandorio kaina yra 6500. Supirkėjas siūlo 5800. Kur dingsta 700 eurų ir kodėl tai normalu? Pereikime per sąrašą.

1. Paruošimas pardavimui. Cheminis valymas, smulkūs kėbulo darbai, tepalo keitimas, nudilę stabdžiai, TA praėjimas. Net tvarkingam automobiliui tai šimtai eurų.
2. Remonto rizika. Apžiūra kieme neatskleidžia visko. Supirkėjas įskaičiuoja tikimybę, kad išaiškės kas nors brangesnio: pavarų dėžė, purkštukai, elektronika. Ši rizika dedama į kiekvieną automobilį, nes vieną iš dešimties ji pasiekia.
3. Kapitalo ir stovėjimo kaina. Automobilis stovi aikštelėje savaites ar mėnesius, kol atsiranda pirkėjas. Tuo metu pinigai įšaldyti, o aikštelė, draudimas ir reklama kainuoja.
4. Garantija ir atsakomybė pirkėjui. Įmonė, pardavusi automobilį, atsako už paslėptus trūkumus, ir dalis automobilių grįžta su pretenzijomis. Privatus pardavėjas tokios atsakomybės praktiškai neturi.
5. Dokumentai ir mokesčiai. Perregistravimas, buhalterija, pardavimo mokesčiai, kurių privatus asmuo dažniausiai nemoka.
6. Pelnas. Taip, ir jis. Be pelno veikla neegzistuotų, bet jis yra tik viena iš šešių eilučių, ir toli gražu ne didžiausia.

Sudėjus šias eilutes gaunama 10-25 % nuo realios sandorio kainos, priklausomai nuo automobilio: naujesniems ir paklausiems skirtumas mažiausias, senesniems ir su trūkumais didžiausias, nes rizikos eilutė auga.

Ką pardavėjas gauna už tą skirtumą

Skirtumas nėra tik supirkėjo išlaidos. Tai kartu ir paslaugų, kurių privatus pardavėjas atsisako, kaina. Pažiūrėkime iš kitos pusės: ką kainuoja parduoti pačiam.

• Laikas. Skelbimo rengimas, nuotraukos, skambučiai, susirašinėjimas, atvykę ir neatvykę pirkėjai, bandomieji važiavimai. Vidutiniškai kelios savaitės, kartais mėnesiai, ir keliolika ar keliasdešimt valandų darbo.
• Paruošimo išlaidos. Tas pats valymas, smulkus remontas, TA, kuriuos kitaip padarytų supirkėjas.
• Derybų nuostolis. Beveik kiekvienas privatus pirkėjas derasi, ir dažniausiai nuo kainos vis tiek nukrenta keli šimtai. Kaip derėtis protingai, aprašėme gide apie derybas.
• Rizika. Netikri pavedimai, dingę užstatai, pretenzijos po pardavimo, pirkėjas, kuris neperregistruoja automobilio, ir jūs gaunate jo baudas.
• Nepatogumas. Ypač jei automobilis nevažiuoja, be TA, su lizingu ar sudėtingais dokumentais: tada privačių pirkėjų beveik nėra, o skirtumas tarp skelbimo ir supirkimo praktiškai išnyksta.

Sąžiningas palyginimas yra ne „7000 skelbime prieš 5800 supirkėjo", o „6500 po derybų, atėmus 300 paruošimui ir kelias savaites laiko, prieš 5800 šiandien su dokumentais ir be rizikos". Skirtumas vis dar yra, bet jis gerokai mažesnis, nei atrodo iš pradžių.

Kada skirtumas apsimoka, o kada ne

Nėra vieno teisingo atsakymo, bet yra aiškūs požymiai.

Supirkimas apsimoka, kai: reikia pinigų greitai; automobilis turi trūkumų, kurie privačiai gąsdina pirkėjus (be TA, daužtas, nevažiuojantis, su lizingu); jūsų laikas kainuoja daugiau nei tas skirtumas; nenorite bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir prisiimti rizikos; gyvenate ten, kur privačių pirkėjų mažai. Didžiuosiuose miestuose, tarkime, Kaune, privačiai parduoti lengviau nei rajone, bet ir čia supirkimas laimi, kai automobilis nėra paprastas.

Privatus pardavimas apsimoka, kai: automobilis tvarkingas, paklausus, su TA ir istorija; turite laiko ir kantrybės; kelių šimtų skirtumas jums reikšmingas; mokate bendrauti ir atpažinti nesąžiningus pirkėjus. Yra ir tarpinis variantas, komisas, kurį lyginome gide apie tris pardavimo būdus.

Geriausias sprendimas yra turėti abu skaičius. Supirkimo pasiūlymas nieko neįpareigoja, o žinodami jį, matote, kiek tiksliai kainuoja parduoti pačiam. Jei norite tokio skaičiaus, užpildykite klausimyną: atsakymą gausite per valandą ir galėsite ramiai palyginti.

Kaip atskirti sąžiningą supirkimo pasiūlymą nuo mažo

Kadangi skirtumas yra normalus, pardavėjui svarbu atskirti, kada jis pagrįstas, o kada ne. Keli požymiai. Sąžiningas supirkėjas pasako kainą prieš atvykdamas, remdamasis jūsų aprašymu ir nuotraukomis, o kieme ją keičia tik tada, jei aptinka kažką, ko nebuvo pasakyta, ir paaiškina ką. Nesąžiningas pasako didelę sumą telefonu, o kieme ją be aiškių priežasčių sumažina perpus, tikėdamasis, kad jūs jau nusiteikę parduoti. Sąžiningas nesiūlo grynųjų be sutarties ir pats siūlo tvarkyti išregistravimą. Palyginkite du tris pasiūlymus: jei jie panašūs, tai ir yra rinka. Jei vienas ryškiai išsiskiria į viršų, paklauskite, kodėl.

Išvada

Skelbimo ir supirkimo kainos skirtumas yra ne paslaptis, o šešių eilučių sąrašas: paruošimas, remonto rizika, kapitalas, atsakomybė pirkėjui, mokesčiai ir pelnas. Jis sudaro 10-25 % nuo realios sandorio kainos ir mainais duoda greitį, tikrumą ir dokumentus. Ar tai apsimoka, priklauso nuo automobilio ir nuo jūsų laiko vertės, bet sprendimą verta priimti su abiem skaičiais rankose, o ne lyginant skelbimą su pasiūlymu.